Sveikinimai ir palinkėjimai visoms progoms
Žodžiai įvairiomis temomis
Užuojautos žodžiai netekties valandą
SMS sveikinimai bei palinkėjimai SMS žinute
Tostai visoms progoms ir šventėms
Juokingi tostai ir linksmi palinkėjimai įvairioms progoms
Kvietimai ir kvietimų tekstai įvairioms progoms
Padėkos ir atsiliepimai įvairioms progoms
Mintys įvairiomis temomis
Įdomybės ir aktuali informacija apie šventes bei tradicijas
Elektroniniai atvirukai ir el. sveikinimai visoms progoms
Gražiausi žodžiai bei frazės jai ir jam apie meilę. Parink tinkamus meilės, atsiprašymo, išsiskyrimo ar nusivylimo žodžius.
Sudie, mylimoji – Merūnas Vitulskis
Ateina diena, kai staiga supranti
Gyvenimas keistas, jei liūdnas esi
Net mylimas veidas nebūna svarbiau
Kai visko šiandieną tau noris daugiau
Sudie, mylimoji, aš laimės paieškoti važiuoju
Kely daug pavojų, sugrįšiu aš tikrai dar negreit
Nors kas vakarą-rytą aš tavęs nematysiu
Sudie, mylimoji, jei lauksi – laikas greitai praeis
Pasaulio grožybes pažinti sunku
Kai laimės nėra ir mažai pinigų
Todėl į kelionę vėl kviečia viltis
Kai nuotykiai laukia ir daužos širdis
Sudie, mylimoji, aš laimės paieškoti važiuoju
Kely daug pavojų, sugrįšiu aš tikrai dar negreit
Nors kas vakarą-rytą aš tavęs nematysiu
Sudie, mylimoji, jei lauksi – laikas greitai praeis
Moterų laimė – Karina Krysko-Skambinė
Moterys šneka
Kai niekas nemato
Ir niekas negirdi
Mažų paslapčių
Jos kuždasi tyliai
Planuoja subtiliai
Ką nors nuodėmingo
Visiems už akių
Ir tu dar nežinai, dar nežinai
Ko laukti dar nežinai
Kai matai – žvaigždės krenta žemai, krenta žemai
Ką tik pakilusios krenta žemai
Ir sunku, nes tu dar nežinai, dar nežinai
Moterų laimė – kur gi jinai
Gal ji čia, gal tenai tarp žvaigždžių
Apgaubta begalybės mažų paslapčių
Šaltis iš ryto
Ir vėl nieko kito
Tik gatvė
Ir liūdnas paniuręs dangus
Aidintys žingsniai
Ir moterų žvilgsniai
Atsargiai išduoda
Kad tuoj kažkas bus
Ir tu dar nežinai, dar nežinai
Ko laukti dar nežinai
Kai matai – žvaigždės krenta žemai, krenta žemai
Ką tik pakilusios krenta žemai
Ir sunku, nes tu dar nežinai, dar nežinai
Moterų laimė – kur gi jinai
Gal ji čia, gal tenai tarp žvaigždžių
Apgaubta begalybės mažų paslapčių
Moterų laimė
Man reikia tavo artumos – Ovidijus Vyšniauskas
Man reikia tavo artumos
Ir tavo linksmo juoko
Nes jau seniai nebėr žiemos
Kaštonai jau išsprogo
Toks metas, tu pati žinai
Sapnai keisti
Dalina laimę dovanai
Pavasariniai sapnai
Upeliai skamba sidabriniai
Ir skamba vyturiai
Ir tavo rankos lyg sparnai
Pečius man apkabina
O tu ateik, ateiki
Nes jau nebėr žiemos
Nes reikia tavo artumos
O tu ateik, ateiki
Seniai nebėr žiemos
Toks metas, tu pati žinai
Toks metas, tu pati žinai
Sapnai keisti
Dalina laimę dovanai
Pavasariniai sapnai
Upeliai skamba sidabriniai
Ir skamba vyturiai
Ir tavo rankos lyg sparnai
Pečius man apkabina
O tu ateik, ateiki
Nes jau nebėr žiemos
Nes reikia tavo artumos
O tu ateik, ateiki
Seniai nebėr žiemos
Toks metas, tu pati žinai
O tu ateik, ateiki
Seniai nebėr žiemos
Ir reikia tavo artumos
O tu ateik, ateiki
Seniai nebėr žiemos
Toks metas, tu pati žinai
Viešpaties lelija – Gintarė Jautakaitė
Kur Dievulis saugo lietų, dangų, kur alyvose
Ten paukšteliai gieda, švyti žuvys ežerų dugne.
Pažiūrėjęs į leliją, vėjas tyliai pasakys:
Viešpaties lelija, Viešpaties lelija.
Lietuva – vėjuose lelija,
Lietuva – mariose lelija,
Lietuva mana, Lietuva.
Žalvarinių abrozdėlių veidą ramų pakelėj
Guodžia, kalbina mėnulio sidabriniai spinduliai.
Kur Dievulis saugo, sėja amžinąjį sodą, ten –
Viešpaties lelija, Viešpaties lelija.
Geltonas vakaras – Jonis
Geltonas vakaro dangus
Vėl toks ramus, toks ramus, toks ramus,
Palydi krentančią žvaigždelę į namus,
Ir tuos prabėgusius metus.
Kai šuliny vanduo pavirs
Senu vynu, senu vynu, senu vynu.
Dar juoksis lūpos, bet jau tyliai verks širdis
Ir tavo mintys neš tave namo.
Iš tų kraštų, kur laimė taip toli,
Vieni suaugę, o kiti maži,
Vaikai kaip paukščiai į namus sugrįš,
Ir visos bėdos šiandien pasimirš.
Kai vėjas šoka seno namo
Kamine, kamine, kamine,
Ir tarsi veidrodiniam mūsų atvaizde,
Visa vaikystė pro akis prabėga.
Geltono dobilo akis
Kai sužydės, sužydės, sužydės.
Išgerkim taurę seno vyno išminties,
Ir pasijuskim tartum vakar gimę.
Iš tų kraštų, kur laimė taip toli,
Vieni suaugę, o kiti maži,
Vaikai kaip paukščiai į namus sugrįš,
Ir visos bėdos šiandien pasimirš.
Kelias pas tave – Milano ir Karina Krysko-Skambinė
Ieškojau jausmų, bet neradau,
Matyt įkvėpt nemokėjau.
Ieškojau natų dainai tau –
Surasti negalėjau.
Ir ką man daryt, jei vis dar nakčia
Prabudus ieškau veido,
Kurio nematau, kuris kažkada
Bučiuot į lūpas leido…
Ir vėl išauš nauja diena.
Aš vėl ir vėl kartosiu,
Jog viskas jau praeityje,
Aš sau kvailai meluosiu.
Ir ką man daryt, jei vis dar slapčia
Minioj aš ieškau veido,
Kurio nematau, kuris kažkada
Bučiuot į lūpas leido…
Kai pievas papuoš žiema,
Paglostys medžius šalna,
Sniege mūsų pėdos dingsta pūgoje.
Ir garsas pavirs nata,
Ir vėjas pravirks rauda,
Tai kaip man surasti kelią pas tave?
Ir ką man daryt, jei vis dar nakčia
Prabudus ieškau veido,
Kurio nematau, kuris kažkada
Bučiuot į lūpas leido.
Ir ką man daryt, jei vis dar slapčia
Minioj aš ieškau veido,
Kurio nematau, kuris kažkada
Bučiuot į lūpas leido…
Stiklo kalnas – Hiperbolė
Jau žinau į nežinią plaukt,
Ne vienam, su tavim, su tavim, pabodo,
Aš galiu ir šimtmečius laukt, nevilties neištart, neištart nė žodžio,
Nesijuok, skausmingai jaučiu, Tam balse ir spyglius,
Ir spyglius, ir šalną.
Ir vis vien, aš vėlei kopiu,
Ir aš vėlei kopiu į tą stiklo kalną.
Man tavęs maža ir daug,
Netikra kaip drugys delne,
Su tavim kas dieną bendraut, tartum kopti į kalną.
Man tavęs maža ir daug,
Netikra kaip drugys delne,
Su tavim kas dieną bendraut, tartum kopti į kalną.
Į stiklo kalną…
Su tavim išmokau nekęst,
Ir atleisti už tai, už ką Nebeatleidžia.
Juk žinau, puikiausiai žinau,
Mano kelias stiklu vedantis į meilę.
Man tavęs maža ir daug,
Netikra kaip drugys delne,
Su tavim kas dieną bendraut, tartum kopti į kalną.
Man tavęs maža ir daug,
Netikra kaip drugys delne,
Su tavim kas dieną bendraut, tartum kopti į kalną.
Į stiklo kalną… (2 kartus)
Meilė jūroje – Junior
Saulei pasislėpus už horizonto,
Siluetas jo pasirodo ant kranto –
Jaunuolis kas naktį aprauda likimą,
Nes bangos pražudė jo merginą.
Prie jūros jį užplūsta šilti prisiminimai,
Gedinti siela trumpam nusiramina.
Smiltiniam danguj pamato jos veidą,
Bangų ošimas jam primina meilę.
Jis paliečia rankomis drėgną smėlį,
Kuriuo kažkada jiedu ėjo,
Ir prisimena staiga tą kraupią naktį,
Kai buvo lemta jam meilės netekti.
Kai jūroje maudės, siautėjo audra,
Iš jo delno išslydo jos ranka.
Išniręs į paviršių, jos nebematė,
Jūra negrąžins – iškart jis suprato.
Naktimis aš tavo raudą girdžiu
Danguje tarp jūros žvaigždžių.
Aš ilgiuosi tų saulėtų dienų,
Kai pakrantėj mes braidėm kartu.
Bet sugrįžt atgal, deja, negaliu,
Todėl tave aš pas save kviečiu.
Eikš pas mane, tai visai nebaisu,
Būkim kartu tarp jūros žvaigždžių.
Vieną naktį sėdėjo jis kaip visada,
Ant jūros kranto stebėjo bangas.
Staiga pamatė kažką blizgantį ant smėlio –
Tai jūra gražino sidabrinį jos žiedą,
Tą patį žiedą, kurį jai dovanojo,
Kurio ji nenusiimdavo, visur jį nešiojo.
Suprato, kad jinai jį šaukia
Ir paniro į jūrą, ženklo sulaukęs.
Naktimis aš tavo raudą girdžiu
Danguje tarp jūros žvaigždžių.
Aš ilgiuosi tų saulėtų dienų,
Kai pakrantėj mes braidėm kartu.
Bet sugrįžt atgal, deja, negaliu,
Todėl tave aš pas save kviečiu.
Eikš pas mane, tai visai nebaisu,
Būkim kartu tarp jūros žvaigždžių.
Ketvirtadienis – Biplan
Tu vėl viena ir tuštuma
Tau tyliai sako mirk arba išdrįsk
Aš po langu tavo langu
Ir čia aš busiu lygiai dvi naktis lygiai dvi naktis
Ketvirtadienis laiškai jau skrenda
Ketvirtadienis laiškai jau skrenda
Ketvirtadienis laiškai jau skrenda
Ketvirtadienis laiškai jau skrenda
Tavo likimas tiesiog priklauso nuo laiškų
Kuriuos atsiusi man
Aš neskaitysiu aš tiesiog
Iškirpsiu tavo vardą ir paliksiu sau
Ketvirtadienis laiškai jau skrenda
Ketvirtadienis laiškai jau skrenda
Ketvirtadienis laiškai jau skrenda
Ketvirtadienis laiškai jau skrenda
Tavo telefonas – Biplan
Pavasario gatve aš pereisiu tyliai
Per tavo svajones per tavo kantrybę
Pavasario gatve aš pereisiu tyliai
Vėliau pažiūrėsiu ar lis
Trys septyni vienuolika dešimt
Tavo telefonas
Trys septyni vienuolika dešimt
Tavo telefonas
Rožinį skėtį aušros išskleisiu
Nepažiūrėsiu laiku ar ne
Nepastebėsiu ar naktį ar dieną
Aš padarysiu tai tau
Trys septyni vienuolika dešimt
Tavo telefonas
Trys septyni vienuolika dešimt
Tavo telefonas
Palik telefoną paliksi savo šansą
Ir galbut rytoj tu išgirsi mane
Ir jeigu ryte tu išgirsi skambutį
Žinok čia tau skambinau aš
Trys septyni vienuolika dešimt
Tavo telefonas
Trys septyni vienuolika dešimt
Tavo telefonas