Ar tu ten, vėjau, beldei Ir keikeis negražiai? Ar meilei, tai vienvaldei, Tu langus išdaužei? Lenkiuos aš jos namų. Ten gera ir ramu. O ten, kur jos nėra - Ne vėjas, o audra!
Man reikia tavęs kaip nakties tamsumos, Man reikia tavęs kaip žvakei liepsnos. Man trūksta tavęs kaip sielai aistros Ir myliu tave lyg širdies gilumos.
Atmink, kad laužas dega tik tada kai juo rūpinamasi, kai į laužą dedamos malkos, pučiamas oras.. Uždegtas laužas gali neužgesti visą amžinybę, jei prie jo budėsi ir visada jį pakurstysi.. todėl.. norėdama išsaugoti meilę, kaip ir tą laužą, privalai kiekvieną sekundę, akimirką, ja rūpintis, kad visada degtų tavo mylimo žmogaus ir tavo širdyse!!
Aš ir Tu - pasaulis. Aš ir Tu - neišmatuotas gylis. Aš ir Tu - triukšmingas uostas. Aš ir Tu - neatrasta sala. Kelias tolimas, dulkėtas Eina dviese tuo keliu. Dviese susikibę rankom - AŠ ir TU.
Šis žmogus vertas susimastymo.. Nesakau, kad nerealus, juk mes visi realūs.. Nesakau, kad fainas, per banalu.. Bet galiu pasakyti, kad tokių žmonių kaip jis randama retai.. nesakau, kad neklystantis - klysti žmogiška.. nesakau, kad ypatingas, nes ypatingi mes visi.. bet pažiūrėjus šiam žmogui į akis matosi, kad jis kupinas gerumo ir supratimo.. nesakau kad angelas, bet vertas jo vardo!..