Žvaigždės yra tam, kad jas suskaičiuotum, Kad naktį į jas žiūrėdama svajotum. Tam, kad suprastum kokia mažytė esi, Tam, kad pajaustum dėl ko gyveni. Dar žvaigždės tam, kad jas kam nors padovanotum, Kad vienai krentant norą sugalvotum, Kad pasiklydus kelią rastum, Kai liūdna, kad gyvenimą suprastum.
Aistringo vandenyno fantastiškam dugne. Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk. Neperleisk niekam. Sunaikink mane, tik leisk bent akimirkai nušvisti tuo ką turiu, ir ko neturiu. Kaip savo kūdikį mane išvystyk, pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių.
Norėčiau Tau atnešti kupiną draugystės širdį, Nors ji maža, bet telpa joje be galo daug! Norėčiau Tau padovanoti giedrą ir žvaigždėtą naktį, Atnešti virš jūros klykiančią žuvėdrą, Bangų ošimą.. Gyvenimą paskirti Tau! Tačiau, juk aš tik draugė Tau esu, Ir draugiška širdim Tave myliu!
Aš nežinau, kodėl mintis vis suka link tavęs, Kodėl norėčiau prisiglausti prie peties. Ir nežinau, kodėl gyvenimas pasuko šiuo keliu, Bet aš laiminga, nes žinau, jog gyvenu.
Tu žinai kekvieną mano nusikaltimą.. Tu girdi kekvieną mano ašaros dūžimą.. Tu jauti kekvieną skausmą širdyje, Ir kenti blogą nuotaiką.. Tik tu gyvenime mane supranti ir man padeda.. Padedi džiaugtis laime, kovoti už meilę Ir verkti netekus.. Ačiū, kad esi, nes esi Tikras Draugas.
Vienatvė ieško kelionės draugo, neklausdama kas jis. Kas to nesupranta, tas niekada nebuvo vienišas, o tik vienas. Bet vienatvė yra pats nuostabiausias jausmas. Vienintelis jos trūkumas yra tai, kad nėra su kuo tuo jausmu pasidalinti..