Kur bebūtum tu aš lauksiu tavęs.. ilgėsiuos tavųjų akių.. šnabždėsiu žodžius vėjui.. kad nuneštų tau juos nuo manęs.. nors tu ir už šimto mylių.. tu visad būsi su manimi kaip mano dalis.. patikėk aš lauksiu nors iš skausmo plyš širdis.. nenustosiu tau kartot jog myliu, begalo myliu..
Meilė ragana pikčiausia Kaušas verdančios smalos, Skausmo jūra kuo giliausia Išmislas kvailos galvos. Gyvenk ir mylėk, Bet nuo meilės nebėk, O jei pamilai, Mylėk amžinai.
Kaip pavasario audra iš pumpurų lapus, Tavo žvilgsnių degančių lietus iš manos sielos Išskleidė pirmosios meilės žiedlapius gležnus.
Pirmą kartą savo laimės tyliai nepakėlus, Skridau sukdamos pavasario taku, Buvo taip džiaugsminga, lengva ir laku.
Meilė manyje, pabudinus šokėją, Judesių žiedais švelniais pražydus, skleidės Ir kasdien naujais pavidalais aiškėjo, Tartum mylimas, bet neįspėtas veidas.
Vien tik tu ne mano meilės, - dievo ir Nirvanos Troškai vienumoj ties žodžio ir minties šaltiniais, - Bet nuo meilės neišbėgsi, mylimasis mano! Štai, aš pagavau tave, nors priešinais ir gyneis.