Tu vėl liūdna, brangioji Mama, Širdy tau vėlei neramu. Galbūt ir vėl tau širdį skauda Dėl savo augančių vaikų. Neverk suprantam mes jau, mama, Kad reikia mums mamos klausyt, Ir kartais, kaip sunku bebūtų, mama, Tu skausmo ašarą nubrauk. Dėkojam tau, brangioji Mama, Už tai, kad tu buvai griežta, Kad viską mums seniai atleidai Ir dar už tai, kad tu – Mama.
Mamyte, Tu man pasaulyje brangiausia! Mamyte, ką aš be tavęs daryčiau? Mamyte, tu esi pati švelniausia! Tavo akys švyti kaip saulės spindulėliai, O Tavosios rankos geros, švelnios ir auksinės, Tavo veidelis visada nekaltas ir kuponas gerumo.
Mama, nešuosi aš pasakas tavo Ir lopšines, dainas slepiu širdyje. Aš bučiuoju kiekvieną raukšlelę. Rūpesčių antspaudas tavo veide. Juk tai tavo bemiegės naktelės, Kai ant rankų pavargus supai. Juk tai mano vargai, Tapę tavo vargeliais. Mažosios sėkmės, Tavaisiais džiaugsmais.