Žiūrėkime viens į kitą Susėdo kartą Onutė ir Jonas prie stalo, sėdi, ahitį gurkšnoja kaip šiandien mes! ir atvirai šnekučiuojasi. Po penkto bokalo atsiranda geranoriška nuotaika, kai norisi atverti slapčiausias širdies gelmes, geru žodžiu išprovokuoti gerą pašnekovo jausmą. Štai mes jau dešimtį metų kartu, reziumuoja Onutė. Praėjom daug išbandymų, vaikai užaugo, o vienas kito gal ir neperpratome iki galo. Tu, atleisk man. Jonai, bet aš esu daltonike: neskiriu spalvų. Visą tą dešimtį metų nuo tavęs slėpiau šią bėdą. Atleisk man, Jonai... Nieko baisaus, kuklinasi Jonas. Aš irgi nuo tavęs tiek pat laiko slėpiau savo ydą: aš negras... Tad išgerkime už tai, kad dažniau žiūrėtume vienas į kitą ir neslėptume savų ydų nuo artimo žmogaus...
Jis šiandien gražiausi Lyg baltos lelijos, Laimingi kaip du Angelai debesų. Tegul jūsų dienos Pavasariais žydi, Te naktį gūdžiausią Nebūna tamsu! Tegul meilės dainos Sidabro varpeliais Nuskaidrins liūdniausias, Pilkiausias dienas, Tegul pats siauriausias Dulkėtas takelis Į didelę laimę Jūs šeimą išves!
Vienas viengungis jautėsi labai vienišas. Norėdamas patirti bent kiek meilės jis sykį ėjo ieškoti laisvo elgesio merginos. Jau netoli nuo jos namu kažkas smarkiai trinktelejo ir tiesiai jam po kojomis ant šaligatvio ištiško dubenėlis su bulvių salotomis. Kilstelėjęs galvą vienišius pamatė penktojo aukšto lange iš išgasčio perbalusios merginos veidą. ši baisiausiai atsiprašinėjo ir teisinosi, kad norėjusi atvėsinti ant palangės bulves, tačiau dubenėlis išslydęs jai iš rankų. Praėjus pirmajam išgasčiui, vaikinas suprato, kas atsitiko. Visas jo kostiumas, veidas bei plaukai buvo aptaškyti. Kur toks benueisi. Jis prisimine, kad automobilyje turi kitą kostiumą ir marškinius, nes karštą vasaros dieną kartais tekdavo persirengti. Kadangi persirengti gatvėje buvo nepatogu, tai nelaimėlis užėjo į cheminę valyklą ne tik persirengti, bet ir atiduoti kostiumą išvalyti. Įšsikalbėjo su valyklos savininke - jauna gražia moterimi. Kadangi darbo diena jau baigėsi, pakvietė ją pavakarieniauti ir papasakojo tą nutikimą. Besikalbėdamas jis visiškai pamiršo savo ankstesnį ketinimą. Po aštuonių mėnesių juodu susituokė. Per sutuoktuves jauniesiems po kojomis barstomos gėlės, žiedai... šiai jaunajai porai vestuvininkai ant bažnyčios laiptų išpylė dubenėlį bulvių salotų. Tai buvo tinkamiausias sveikinimas. Nes jei ne tos salotos, tai jaunikis niekada nebūtų susipažinęs su savo busimąja žmona: jis niekada tame rajone nesilankydavo. Merginos, jeigu norite sėkmingai ištekėti ir gauti gerą vyrą, pirmiausia išmokite gaminti skanias salotas. To jums linkėdami mes keliame savo taures.
Šauniai, muzikantai, griežėt: Virkdėt valsais, polkas rėžėt, O nuo tų skambių garsų Darės širdyse šviesu. Jūsų muzikos vainikas Mūsų puotai puikiai tiko. Viliamės jo pynę tęst Per auksines vestuves!
Būkite vienas kitam saulė - ji kelia nušviečia. Būkite vienas kitam rasa - ji dulkės nuo kaktos nušluosto. Būkite vienas kitam vandeniu - jis ištroškusį pagirdo. Būkite vienas kitam draugu, tikru draugu, kuris gyvenime viską atstotų.
Mielieji, priimkit linkėjimų puokštę Tyriausią, lyg ryto rasos spindesys. Daug žodžių gražių pasakyti jums trokštam, Bet akys ir širdys geriau pasakys...
Linkim daug laimingų metų, tiek kiek sunešiojot batų, kiek taurelių jūs išgėrėt, alkanų kačių pašėrėt, tiek kiek bus ir kiek jau buvo, ko nebuvo, kas pražuvo!