Prabėgo basa vėjavaikė jaunystė, Jau pradedat sukti savąjį lizdą. Suneškit į jį po šapelį, iš lėto, Pavasario dvelksmą iš pievų gėlėtų, Dosnumą miškų, jūros tolių vilionę, Įkurdinkit gerąją fėją svajonę, Auginkit vaikus ir pakelkit juos skrydžiui Tegul visi džiaugias, kad meilė čia žydi.
Kai paukščiai gers dangaus žydrynės gaivą,- Mylėkit vienas kitą. Kai viesulai ims siausti Ir negandom dangus pajuos,- Laikykit vienas kitą. Kai laiko rūdys bandys pagraužti Jūsų meilę,- Matykit vienas kitą. Kai džiaugsmas degs, Ar skausmas maus Jums širdį,- Girdėkit veinas kitą.
Būkite tuo, kas esate: Gražūs, tyri, dar nepraradę vaikiškumo.. Būkite lyg muzikos garsai: Švelnūs, guodžiantys kiekvieno širdį.. Būkite žvaigždėmis, randančiomis kelią į gėrį.. Būkite žmonėmis - mylinčiais vienas kitą!
Tu – žiemos gražuolės šydas, Tu – balta puri pūga... Stabteli tave išvydę : Tu juk – Nuotaka balta.
Baltą rožių puokštę meski Pabroliams ir pamergėms – Tu jau savo laimę rasi – Negailėki jos kitiems. Ant rožinio padangės skliauto Baltieji Nuotakos žirgai. Iš atminimų liko skiautės – Visus ir viską palikai.
Balti miražai Tavo sielai, Baltų lelijų Tau žiedai Už tai, kad išėjai ne dienai - Jaunystę amžiams palikai.
Tėve, nuoširdžiai džiaugiamės, kad Tu pajėgei įveikti netekties skausmą ir lyg pasakų paukštis iš sielvarto pelenų prisikėlei naujam gyvenimui. Mes laimingi, kad šalia Tavęs džiaugsmuose ir varge bus mylinti, mokanti suprasti ir užjausti moteris Tavo Žmona, kad Jūs su Dievo palaiminimu kursite savo gyvenimą, o mūsų tėviškės namuose ir vėl sužėruos jauki namų židinio ugnelė. Iš visos širdies sveikiname Jus ir linkime gražių ir giedrų metų.
Nemanykite, kad tikra meilė turi būti ypatinga. Ne, mums tereikia nesiliauti mylėjus To, kurį mylime. Pažvelkite, kaip dega lempa, nuolat naudodama mažus alyvos lašelius. Jei lempoje nebus tų lašelių, nebus šviesos, ir sužadėtinis turės teisę pasakyti: \\"Nepažįstu tavęs\\". Mano vaikai, kas tie alyvos lašeliai mūsų lempose? Tai nedideli kasdienio gyvenimo dalykai: ištikimybė, pasitikėjimas, trumpi geri žodeliai, mintys apie kitus, tie visi maži tylūs darbeliai, žvilgsnis, žodis, poelgis. Tai meilės lašeliai, tokia didele šviesa užliejantys mūsų gyvenimą. Motina Teresė
Šiandien laimingiausia judviejų diena: Dangų puošia saulė, veidus šypsena. Du žiedai auksiniai spindi viltimi, Kad Dangaus palaimos būsit lydimi, Kad keliuos dulkėtuos klysti nereikės, Ligi šimto metų žvaigždės jums žėrės!
Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų Palieski lūpas bučiniu švelniu, Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą Būt viens kitam ir broliu ir draugu, Ir iškentėti viską ir suprasti, Paguost viens kitą, kai labai sunku. Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą, Mūs plaukus laikas sidabru papuoš. Brangusis būkime širdim jauni mes visad, Kaip žaluma pavasario miškuos.