Jis buvo toks vargšas, toks vargšas, kad net žvirbliai jam atnešdavo trupinių ir numesdavo juos ant palangės. Ir dar jis buvo toks bailus ir toks silpnas, kad net tarakonai be vargo tuos trupinius atimdavo.
Rusijos aviakompanijos reisas į Tolimuosius rytus. Trečia skrydžio valanda. Ankstus rytas, saulė tvieskia pro iliuminatorius, visi keleiviai snaudžia. Įgula taip pat snūduriuoja. Lėktuvas kaip tik skrenda virš Rusijos ir Kinijos sienos. Staiga skrydžio vadas girdi vidiniu ryšiu: - Kapitone, penkiais laipsniais dešinėn. Pilotas pasuka. Staiga vėl: - Dar penkiais dešinėn. Kapitonas pasuka. Staiga, net šoktelėjęs nuo kėdės, prisimena, jog skrenda virš sienos: - Šturmane, koks kursas? Ausinėse pasigirsta: - O ką? - Aš klausiu, koks kursas?! - Koks, koks, toks pat! - O kam jūs nusukinėjote? - O aš nesakiau nusukinėti! - Kaip gi? penkiais, po to vėl penkiais?! - ??? - Tuomet kas tai sakė?! - Aš. - Kas aš!? - Radistas. Kapitonas pasisuka ir žiūri į visiškai atsipalaidavusį, kėdėje išsidrėbusį radistą: - Ir kodėl?! - Atsibodo, saulė į akis švietė, o dabar - puikumėlis!
Kai dievas nori nubausti amerikiečius, jis jiems siunčia žemės drebėjimus, uraganus, teroristus... O kai nori nubausti kitas tautas, siunčia joms amerikiečius.
Mokytoja liepė parašyti, kas yra ašara. "Ašara - tai ašarų liaukos išskiriamas skystis." - parašė pirmūnė Marytė. "Ašara - tai sielos lašas." - parašė klasės poetė Džiulfilda. "Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams." - parašė Petriukas
Studentė bando išlaikyti egzaminą. Laiko visiškai nesėkmingai. Jos kursiokai, matydami tokią padėtį, galvoja, kaip jai padėti. Galų gale sumąsto: į auditoriją įsiveržia vienas studentas ir ima šaukti: - Jonaityte, Jonaityte! Tau sūnus gimė!!! ...Dėstytojas, tai išgirdęs, susigraudina ir parašo studentei Jonaitytei dešimtuką...